Pavyzdinę Didžiosios Britanijos lošimų rinką kontroliuojančios institucijos reguliariai atlieka išsamius rinkos tyrimus, naudoja ekonometrinius ir kitus modelius, kurių modeliavimo išvados naudojamos formuojant teisėkūros iniciatyvas, tai tampa pagrindu mokslo įžvalgomis pagrįstai valdysenai.

Tokia praktika kol kas nėra taikoma Lietuvoje. Valstybės politiką formuojanti Finansų ministerija, kitos institucijos ir įstatymų leidėjas neatlieka (nepaisant daugkartinių raginimų) jokių mokslo metodikomis paremtų tyrimų, neskelbia išsamių rinkos padėties analizių. Be šių duomenų įstatymų leidyba yra eklektiška ir atsitiktinė, remiasi atskirų tariamų problemų aktualizavimu ir pionierišku „sprendimu“.

Schema Nr. 4.

Todėl remdamiesi užsienio valstybių praktika įvertinome ekonometrinius parametrus, sujungėme skirtingų institucijų viešai skelbtus duomenis ir visa tai apibendrinome. Atlikdami šią lošimų rinkos Lietuvoje analizę mes remiamės 2008 m. Kanados provincijų konsorciumo užsakymu parengtų lošimų socioekonominio poveikio gairių (angl. Socio-Economic Impact of Gambling Framework, SEIG) modeliu – pagal jį nagrinėjame lošimų veiklos įtaką Lietuvoje įvairiais socialiniais ir ekonominiais pjūviais.

Darbo vietos

* loterijų darbuotojų skaičius nurodomas tik 2014–2015 m.
** 2016–2019 m. tik suminiai duomenys

Pažymėtina, jog lošimų organizatorių sukuriamos darbo vietos lemia augančius samdos poreikius ir kituose aptarnaujančiuose sektoriuose. Skaičiuojama, kad 100-tui lošimų organizatorių darbuotojų aptarnauti sukuriama dar apie 30 darbo vietų kituose verslo sektoriuose.

Vidutinis mėnesinis lošimų rinkos darbuotojo atlyginimas

Teigiamas azartinių lošimų veiklos ekonominis poveikis – fizinių asmenų pajamos. Dažniausiai pasireiškia per lošimų sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokesčio dydį. Lygintinas su kitose ekonominės veiklos srityse dirbančių asmenų darbo užmokesčiu.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, lošimų ir loterijų sektoriuje dirbančių žmonių vidutinis mėnesinis atlyginimas visais metais gerokai viršijo šalies dirbančiųjų atlyginimų vidurkį. Šis skirtumas buvo itin ženklus plėtojantis lošimų verslui: 2004–2007 m. lošimų sektoriuje dirbančių žmonių vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo beveik 37% didesnis, nei vidutinis visose nefinansinėse įmonėse dirbančių darbuotojų mėnesinis atlyginimas.

* Lietuvos statistikos departamentas nepateikia palyginamųjų 2015–2019 m. duomenų

Palyginamasis darbo našumas

Vertinant valstybei kuriamos naudos poziciją – skiriasi atskirų lošimo rūšių „nauda“ valstybės darbo rinkai, t. y. kiek atitinkama lošimų rūšis sukuria darbo vietų. Po 2016 m. atskirų lošimų rūšių sukurtų darbo vietų skaičius neskelbiamas, todėl paskutiniai vieši duomenys rodo 2015 m. situaciją:

Analizuojant situaciją pagal paskutinius skelbtus 2015 m. duomenis reikia įvertinti, kad šiandien situacija pasikeitusi – didelė rinkos dalis atitenka nuotoliniams lošimams, kuriuos organizuojant naujų darbo vietų Lietuvoje sukuriama itin mažai (jos „persikelia“ į nuotolinių lošimų technologijas vystančias valstybes).

Iš skelbtų 2015 m. duomenų matyti, jog antžeminiai kazino, B kategorijos lošimai ir lažybos yra daugiausia darbo vietų kuriančios lošimų rūšys (detaliam palyginimui būtina vertinti ir jų veiklos kaštų struktūrą). Tuo tarpu, loterijos ir minėti nuotoliniai lošimai yra daugelį kartų mažesnę naudą valstybei (pagal išlaikomas darbo vietas) kuriančios lošimų rūšys.

Sumokėti mokesčiai nacionaliniam biudžetui (valstybės pajamos)

Azartinių lošimų mokestis Lietuvoje buvo įvestas nuo 2001 m. Numatyta, kad organizuojant lošimus automatais ir stalo lošimus kas mėnesį turi būti mokamas fiksuotas lošimų mokestis už kiekvieną lošimo įrenginį.

* 2002–2003 m. duomenys tik iš lošimų mokesčio, be loterijų
** loterijos nėra paskelbusios 1990–2001 m. duomenų

Atkreiptinas dėmesys, jog specialiojo mokesčio dalis skirtingoms lošimo rūšims skiriasi dėl objektyvių aplinkybių – organizuojant atskiras lošimų rūšis patiriamos skirtingos sąnaudos, taip pat skiriasi ir jų dalis pajamose. Vienu atveju (pavyzdžiui, organizuojant antžeminius lošimus salonuose) jos itin didelės. Kitais atvejais (pavyzdžiui, nuotolinių lošimų) būtinos tik bazinės investicijos į lošimų platformą, o kaštai, priklausomai nuo rinkos dalies, keičiasi nežymiai.

Svarbu, jos specialusis mokestis yra papildomas (šalia visų kitų bendrųjų) mokestis, kuris, lyginant su įprastine ūkine veikla, reikšmingai didina bendrąją mokestinę naštą. Tai viena iš valstybės politikos lošimų rinkoje įgyvendinimo priemonių.

Skiriamo specialiojo mokesčio naudojimas yra mišrus. Juo pildomas valstybės biudžetas, finansuojamos tikslinės veiklos. Pavyzdžiui, 2017 m. birželio mėn. priimti Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai numatė, kad dalis specialiojo loterijų ir lošimų mokesčio atiteks Visuomenės sveikatos stiprinimo fondui.

Darbuotojų įmokos į PSD ir VSD fondus, GPM įmokos

Loterijų ir lošimų organizatoriai, kaip ir kiti Lietuvoje veikiantys verslo subjektai, moka pelno mokestį, mokesčius Sodrai, sveikatos draudimui, garantiniam fondui. LPT duomenimis, 2014 m. surinkta mokesčių suma siekė 12,5 mln., o 2015-aisiais išaugo iki 13,9 mln. eurų.

* Grafike – iš loterijų ir lošimų organizatorių surinktų mokesčių, išskyrus loterijų ir azartinių lošimų mokestį, suma mln. eurų

Parama sportui, kultūrai, kitiems paramos ir labdaros gavėjams

Dalies lošimų organizatorių paramai skiriamos lėšos yra numatytos įstatymu (pavyzdžiui, loterijų). Kiti rinkos dalyviai yra aktyvūs sporto, kultūros ir kitų renginių rėmėjai (pavyzdžiui, „Olympic Casino Group Baltija“, „Top Sport“, „Tete-a-tete” kazino, „Bet Safe“, „Optibet“). Nėra viešai skelbta duomenų apie lošimų ir loterijų organizatorių skiriamą paramą, skiriamos sumos ir paramos gavėjai kol kas nėra viešinami, nors tokių siūlymų teisėkūrai būta.

Europos loterijų asociacija kaupia ir apibendrina loterijų organizatorių skiriamas lėšas paramai ir labdarai. Kaip matyti iš pridedamo grafiko, Lietuvos rodiklis yra vienas iš mažiausių.

Pažymėtina, kad teigiamas lošimų rinkos poveikis pasireiškia ir per rinkos dalyvių paramą gerųjų tikslų projektams finansuoti. Tačiau įvertinti, kam lėšas skiria kiekvienas Lietuvoje veikiantis lošimų organizatorius, yra neįmanoma. Ši informacija neskelbiama oficialiuose lošimų operatorių ataskaitose, juolab tokia informacija nepateikiama LPT informacijoje.

Viešai žinoma tik loterijų organizatorių skiriama paramos ir labdaros suma, nes ji nustatyta įstatyme ir sudaro 8% nuo išplatintų loterijos bilietų vertės.

* 2020 m. 9 mėnesių duomenys
** Lietuvos loterijų organizatorių paramos ir labdaros dydis iki 2008 m. imtinai apskaičiuotas remiantis viešais loterijų bilietų pardavimo skaičiais ir LTOK informacija.
*** Lietuvos loterijų organizatorių sumokėto loterijų mokesčio duomenys iki 2004 m. ir 2005 m. nebuvo skelbti

Nekilnojamojo turto sektoriaus pajamos

Antžeminių lošimų organizatorių veikla tiesiogiai susijusi su intensyviais gyventojų srautais, jie kuriasi vietovėse, kurias būtina plėtoti, tinkamai paruošti erdvę ir užtikrinti kokybišką bei saugų paslaugos teikimą. Visa tai lemia investicijas į NT projektus, komercinės paskirties pastatų pritaikymą, viešbučių ir kitų verslų įkūrimą ir / ar palaikymą.

Vidutiniškai skaičiuojama, jog šių lošimų vietų įrengimui reikalingos tokios patalpos:

  • stalo lošimams ir A kategorijos automatams: 600–1200 m2 ;
  • B kategorijos automatų salonams: 150–200 m2 ;
  • lažybų punktams: 50–100 m2 ;
  • loterijų terminalui: 2 m2 .

Pagal Lošimų priežiūros tarnybos duomenis šiuo metu (2020 m. gruodžio mėn. duomenys) Lietuvoje veikia:

  • lošimo namų – 17;
  • lošimo salonų – 202;
  • lažybų punktų – 132;
  • loterijų terminalų – 1 500.

Lošimų organizatoriams tinkamos vietos laikomos aukštą pridėtinę vertę kuriantys NT plotai, todėl jų nuomos kaina yra aukštesnė nei rinkos vidurkis ir siekia apie 20 €/m2. Todėl NT sektoriaus pajamos iš lošimų organizatorių per metus sudaro iki:

  • lošimų namų: 17×1200×20×12 = 4,90 mln. €
  • lošimo salonų: 202×200×20×12 = 9,60 mln. €
  • lažybų punktų: 132×100×20×12 = 3,17 mln. €
  • loterijų terminalų: 1500×2×20×12 = 0,72 mln. €
  • viso: iki 18,39 mln. €

Azartinių lošimų organizavimas lemia nekilnojamojo turto vertės augimą, taip pat tiesiogiai susijusį vietinės valdžios surenkamo nekilnojamojo turto mokesčio sumos augimą. Tačiau tokį nekilnojamojo turto vertės augimą sukelia naujų lošimo namų (kazino) steigimas ir jam beveik neturi įtakos lošimo automatų salonų, lažybų punktų, loterijų paslaugų pardavimo vietų atidarymas.

Kitų paslaugų (apsauga, IT, valymas, komunalinės ir kitos paslaugos) ir verslo šakų pajamos, materialinės investicijos

Lošimų veikla skatina artimai susijusių verslo šakų (pramogos, viešbučiai, restoranai ir kt.) augimą. Todėl turi būti vertinamas bendras pajamų (pardavimų) ir darbo vietų skaičiaus augimas kituose sektoriuose, gaunančiuose naudą iš lošimų verslo plėtros.

Siekdamos išlaikyti bei stiprinti savo konkurencines pozicijas rinkoje, visų verslo sričių įmonės neišvengiamai investuoja į ilgalaikį materialųjį turtą. Lošimus organizuojančios įmonės investuoja ir į tinklo plėtrą, ir į būtinas palaikomąsias priemones.

Lietuvos statistikos departamentas yra skelbęs ir grafike pateikiami statistiniai duomenys apie lošimų rinkos įmonių vykdomas materialines investicijas nuo 2005 m.

Socialiai atsakingas lošimas

Nedidelei daliai piliečių nesaikingas lošimo ir loterijų paslaugų vartojimas gali sukelti tam tikras sveikatos ir / ar socialines pasekmes, todėl lošimų organizatoriai, įskaitant loterijas, turi taikyti socialiai atsakingo lošimo praktiką, riboti liguistą priklausomybę turintiems asmenims galimybę lošti.

Prašymų neleisti lošti sistema (VLPK)

VLPK sukurta savanoriška galimybės lošti apribojimo tvarka, kuri rėmėsi savanoriškais asmenų prašymais ir geranorišku lošimų organizatorių reagavimu neleidžiant atitinkamiems asmenims lošti.

2009 m. birželio mėn. VLPK darbo grupė pateikė siūlymą visiems lošimų organizatoriams sudaryti „Susitarimą dėl savanoriško apsisprendimo nelošti užtikrinimo“, tačiau jame buvo neproporcingai paskirstyta pareiga visiems rinkoms dalyviams prisiimti vieno rinkos sektoriaus – neribotų statymų lošimų (lošimo namų) – sukurtą naštą, todėl prie susitarimo prisijungė ne visi lošimų organizatoriai.

Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras (LPT)

Nuo 2017 m. gegužės mėn. prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose registruojami įstatymu įkurtame registre. Registre metų pradžioje buvo:

  • 2018 m. pradžioje – 2 580 prašymų;
  • 2019 m. pradžioje – 6 453 prašymų;
  • 2020 m. pradžioje – 11 532 prašymų;

2020 m. lapkričio 30 d. duomenimis registre įregistruoti 16 864 prašymai neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.

Registras nekaupia duomenų, kurios rūšies lošimai paskatino piliečius teikti atitinkamus prašymus, taip pat nėra duomenų apie prašymus parašiusių asmenų medicininę ir socialinę būklę, t. y. jų būsena nėra patvirtinta jokias profesionaliais tyrimais.

Sveikatos įstaigų paslaugų poreikis priklausomybes turintiems asmenims

Valstybinės ligonių kasos informacija apie asmenims 2015–2019 m. užfiksuotas su lošimais susijusių priklausomybių diagnozes („Patologinis potraukis azartiniams lošimams“ ir „Problemos, susijusios su gyvenimo būdu – azartiniais lošimais ir lažybomis“) patvirtina, jo viešai eskaluojamas tariamas probleminio lošimo augimas nėra patvirtinimas faktiniais sveikatos apsaugos sistemos duomenimis, fiktyviais teiginiais grindžiami neadekvatūs ir neproporcingi teisėkūros sprendimai.

Atkreiptinas dėmesys, jog diagnozės F63.0 ir Z72.6 gali būti skirtos tam pačiam asmeniui. Tas pats asmuo gali gydytis ir kelis metus, todėl nurodyti skaičiai neatskleidžia tikro asmenų skaičiaus. Šie duomenys patvirtina, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų yra itin reta liga, nes 10,000 gyventojų tenka mažiau nei 5 ligoniai.

Kaip matyti iš grafiko – LPT registras visiškai nekoreliuoja su SAM / VLK fiksuotu realiu gydymą gavusiu asmenų skaičiumi. Tokie duomenų neatitikimai reikalauja esminės sistemos pertvarkos, subalansuojant ją žmogaus teisių požiūriu ir reikalaujant trečiosios nepriklausomos šalies nešališko medicininių faktų liudijimo.

Sociologiniai lošimų poveikio tyrimai Lietuvoje

Visapusiškai įvertinti Lietuvoje organizuojamų azartinių lošimų socialinį poveikį yra neįmanoma, nes tam nepakanka viešai prieinamų antrinių duomenų. Be to, nėra vykdomi validūs tyrimai, susiję su Lietuvos gyventojų lošimo įpročiais, probleminiu lošimu ir nuostatomis dėl azartinių lošimų.

Egzistuoja vos keletas LPT užsakymu įgyvendintų, tačiau metodologiškai nevalidžių tyrimų, nes rezultatai atspindi tik keletą galimo socialinio lošimų poveikio sričių – probleminio lošimo lygį ir tam tikrus su lošimų įpročiais susijusius aspektus. LPT neatlieka tyrimų pagal tarptautiniu mastu patvirtintas metodikas, kas leistų palyginti Lietuvos būklę su kitose valstybėse atliktų analogiškų tyrimų rezultatais.

Vienintelį, tarptautinę praktiką atitinkantį (t. y. naudojant pagal DSM-IV ir PGSI metodikas), probleminių lošimų paplitimo tyrimą „Azartinių lošimų paplitimas Lietuvoje ir jų poveikis socialinei gerovei“ 2017 m. atliko MRU mokslininkai ir visuomenės nuomonių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ specialistai. Šio tyrimo pagrindinės išvados:

  1. Pagrindiniai faktai, kuriais remiantis turėtų būti analizuojama azartinių lošimų situacija, jų poveikis socialinei gerovei yra:
    • lošimų aprėptis (dalyvavimo loterijose, lošimo stalo lošimus kazino, lošimo A ir B kategorijos automatais, lošimo internete, lošimo su draugais, pažįstamais bei neregistruotose lošimų vietose, lažybų paplitimas);
    • skirtingo lygio priklausomybės nuo visų rūšių azartinių lošimų paplitimas.
  2. Reprezentatyvi, atitinkanti Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal daugelį demografinių ir socialinių savybių, apklausa parodė, kad azartiniai lošimai Lietuvoje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas.
    • Tarp įvairių poreikio azartui tenkinimo būdų vyrauja dalyvavimas loterijose. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų loterijos bilietams per pastaruosius 12 mėn. išleido pinigų ir tai darė nuolat.
    • Kiti azartiniai lošimai paplitę pastebimai mažiau. Dėl sporto rezultatų lažybų punkte lažinosi kiek mažiau nei kas dešimtas respondentas.
    • Situacija virtualioje erdvėje (mokant už lošimą) savitai atkartoja bendrą lošimų situaciją Lietuvoje. Per pastaruosius 12 mėn. lošimams internetą naudojo (pirko loterijų bilietus internete, dalyvavo e-loterijose) 5,5 proc. visų apklausos dalyvių.
    • Kazino stalo lošimus (ruletė, pokeris ar kiti lošimai) per pastaruosius 12 mėn. lošė nedidelis skaičius respondentų (N=22), kurių daugumą sudaro vyrai.
    • Respondentų nurodžiusių, kad lošė B kategorijos automatais (automatai, kuriuose ribojama didžiausia vienkartinio statymo suma, didžiausias vienkartinis laimėjimas ir vienkartinio lošimo trukmė) buvo 2,2 proc. visų respondentų.
    • Azartinių lošimų iš pinigų su draugais ir pažįstamais patirtį turėjo mažiau nei 3 proc. visų respondentų.
  3. Didžioji dalis respondentų lošė azartinius lošimus, lažinosi ar pirko loterijos bilietus dėl galimybės laimėti pinigų arba savo malonumui. Apie šeštadalis azartinius lošimus sieja su poreikiu būti tarp kitų žmonių, siekiu įveikti įtampą. Dešimtadaliui azartiniai lošimai tai varžymosi su kitais, noro padaryti įspūdį išraiška.
  4. Taikant DSM IV ir PGSI metodikas išskirta probleminių lošėjų grupė, kuriai gali būti priskirta 2,3–2,5 proc. respondentų. Daugeliu atveju tai bus 30–39 m. amžiaus, nesusituokę, turintys aukštesnes pajamas vyrai.
  5. Negausi respondentų, turėjusių problemų dėl azartinių lošimų, lažybų ar dalyvavimo loterijose, grupė siekė gauti pagalbą. Dažniausiai respondentai, turintys problemų dėl azartinių lošimų, lažybų, loterijos bilietų įsigijimo, pagalbos ieško artimųjų rate: kreipiasi į šeimos narius, kiek rečiau į draugus. Labai retai (pavieniais atvejais) į socialinį darbuotoją, profesionalų sveikatos specialistą, savipagalbos grupę.
  6. Tyrimų duomenų gretinimas su analogiškų tyrimų, atliktų Jungtinėje Karalystėje duomenimis, rodo, kad tapatus yra bendras Lietuvos ir Jungtinės Karalystės respondentų, dalyvavusių azartiniuose lošimuose, kiekis. Tačiau Jungtinėje Karalystėje dažniau dalyvaujama azartiniuose lošimuose internete, lažinamasi, lošiama kazino ar B kategorijos lošimo automatų salonuose, o Lietuvoje dažniau loterijose.

Pažymėtina, jog LPT užsakymu vykdomos visuomenės nuomonių apklausos dėl probleminio lošimo (taikant „Omnibus“ metodą) nėra ir negali būti laikomos reprezentatyviomis. Tokios apklausos yra ribotos imties ir pasižymi respondentų recidyvumu (kai dėl viešo gėdinimo prisipažįsta lošiantys tik labai maža dalis piliečių).

Socialinio lošimų poveikio vaizdas Lietuvoje susidarytų, jei būtų atliekami reguliarūs tyrimai, į juos įtraukiant skirtingas lošėjų grupes, kitas suinteresuotąsias grupes (pavyzdžiui, lošėjų artimuosius, nusikalstamumo stebėsenos specialistus, lošimų rinkos dalyvius ir kt.).