Nors loterijos Lietuvoje organizuotos dar tarybiniais metais ir atkūrus nepriklausomybę tai nebuvo naujovė, tačiau moderni azartinių lošimų rinka (kurioje loterijos užima reikšmingą dalį) Lietuvoje pradėta kurti tik 2001 m., kai gegužės 17 d. Seimas priėmė Azartinių lošimų įstatymą ir jis įsigaliojo liepos 1-ąją.
Tad 2021 m. modernios Lietuvos lošimų rinka švęs savo dvidešimtmetį – tai proga apžvelgti įvairias patirtis ir įvertinti dabar vykstančius procesus. Nauja Seimo kadencija ir nauja Vyriausybė – labai geras laikas įvertinti ir aptarti, ar dabartinis reguliavimas ir situacija lošimų rinkoje geriausiai atitinka valstybės, vartotojų ir rinkos dalyvių interesus bei poreikius.
Valstybės sprendimų naudą lemia ne vien iždo gaunamos pajamos, bet surastas kompromisas, užtikrinantis progresyvų požiūrį į lošimus, kaip į socialines rizikas valdančios visuomenės pramogą ir laisvalaikio būdą. Nesubalansuotas reguliavimas stipriai sumažina valstybės gaunamą naudą, iškraipo rinką ir žlugdo smulkesnius jos dalyvius.
Knygoje analizuojami viešai skelbti duomenys, kurie atskleidžia reguliavimo ir rinkos ydas, sufleruoja neišnaudotų galimybių kryptis:
- 2001–2002 m. įstatymų leidėjas pasinaudojo ES valstybių patirtimi ir Lietuvos lošimų rinką formavo remdamasis „rizikų valdymo“ modeliu, kurio esmė – lošimai nėra blogis, o socialinę riziką turinti visuomenei naudinga veikla, paslaugos. Šiandien šis modernus požiūris yra išnykęs iš viešosios politikos, lošimai yra demonizuoti ar, remiantis pasenusiu „alibi“ modeliu, juos net iš viso siūloma sunaikinti. Toks požiūris neturi vietos globaliame pasaulyje, kai lošimai yra pasiekiami vos įjungus mobilaus telefono ekraną.
- Nestebėdami ir nevaldydami lošimų keliamų rizikų, valstybės politiką esame sukoncentravę į vis radikalesnių bei perteklinių ribojimų griežtinimą. Maksimalius ribojimus be jokios diversifikacijos siūlome taikyti net ir nuosaikiems lošimams. Tokioje iškreiptoje realybėje rezultatas yra atvirkščias deklaruotiems tikslams – nuosaikūs lošimai stumiami lauk, o ima dominuoti agresyviausios ir socialiai rizikingiausios rūšys.
- Lietuvoje neanalizuojama ir neperimama geroji Europos valstybių reguliavimo praktika, nuosekliai neanalizuojama lošimų sektoriaus kuriama nauda visuomenei – tiek tiesioginė per mokesčius, darbo vietas, tiek ir netiesioginė per laisvalaikio įvairovę, nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrą, naujų traukos centrų formavimąsi.
- Panašiai nepastebėta ir naujų technologijų įtaka visai rinkai bei lošimams. Neturint šių duomenų neįmanoma objektyviai pamatuoti neigiamų pokyčių, kai dėl nuotolinių lošimų plėtros mažėja suminė nauda valstybei, nesiūloma to keisti.
- Lietuvoje nėra atlikta Europoje taikomų mokesčių politikos modelių, todėl dalies sektorių kuriama pridėtinė vertė valstybei lieka nepateisinamai menka ir Europos lygiu yra viena iš mažiausių. Valstybės iždas negauna pajamų, nesukuriamos darbo vietos.
- Nors prieš du dešimtmečius įkurta nepriklausoma Valstybinė lošimų priežiūros komisija buvo tapusi ekspertinės kompetencijos centru, tačiau 2012 m. komisiją reformavus į tarnybą prie Finansų ministerijos ji neteko ir ekspertinių kompetencijų, ir net formalios galimybės atsispirti politikų įtakai.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, vienijanti nuosaikius lošimus (ribotų statymų ir laimėjimų) organizuojančias bendroves, kviečia susipažinti su bene pirmą kartą vienoje vietoje apibendrintais lošimų rinkos duomenimis ir ieškoti sprendimų, kurie leistų Lietuvai tapti modernios ir gerąją lošimų reguliavimo praktiką taikančios valstybės pavyzdžiu.